Žmonės, kurie Jumis rūpinasi: Odilija, viena iš Vandens ir pirčių erdvės vadovių

Žemaitiškai tiesmuka, retai besišypsanti, tačiau itin mylima ir vertinama Odilija Karpienė tvirtai laiko visus keturis „Atostogų parko” Vandens ir pirčių erdvės kampus. Kaip ji atsidūrė didžiausiame Vakarų Lietuvos poilsio ir sveikatinimo komplekse ir koks nutikimas labiausiai ją nustebino – kalbamės kukliame, bet platų vaizdą į Žibininkų laukus atveriančiame Odilijos darbo kabinete.

Odilija, papasakok trumpai apie save.

Esu tikra žemaitė, kilusi iš Kretingos. Turiu du vaikus ir nuostabų, palaikantį vyrą, su kuriuo esame drauge jau daugiau nei du dešimtmečius. Ilgai ieškojau savęs ir mokiausi įvairiausių dalykų: nuo siuvėjos amato iki apeigų organizatorės, verslo vadybos Socialinių mokslų kolegijoje. Man patinka iššūkiai, o atsipalaiduoju važinėdama riedučiais.

Odilija, „Atostogų parke” dirbi beveik nuo jo pastatymo. Kaip čia patekai?

Pro šią vietą pravažiuodavau dažnai ir mačiau, kaip palengva kilo „Atostogų parko” pamatai, sienos… Vis pagalvodavau, kad norėčiau kada nors čia dirbti. Kai sužinojau, kad netrukus atsidarysiantis „Atostogų parkas” ieško darbuotojų, išsiunčiau savo CV. Tačiau manęs tuo metu nepasirinko. Buvau užsispyrusi: skambinau dar kelis kartus, kol galų gale mane pakvietė pokalbiui. Darbą pradėjau praėjus porai savaičių nuo komplekso atidarymo, 2015 lapkritį.

Dabar „Atostogų parkas” – tarsi puikiai sustyguota mašina. Tačiau pradžioje tikriausiai buvo įvairiausių situacijų. Ar darbas naujai atsidariusiame komplekse Tau buvo didelis iššūkis?

Taip, man tai buvo iššūkis, o iššūkiai man patinka (šypsosi). Labiausiai padėjo kolektyvas – jis pasitaikė išskirtinai puikus. Greitai tapome tarsi šeima: drauge ir švenčiame, ir palaikome vieni kitus sunkiuose etapuose. Visada jaučiau stiprų palaikymą ir skatinimą tobulėti. Tai, kad teko augti drauge su „Atostogų parku”, man didelis privalumas: šiandien apie Vandens ir pirčių erdvę žinau kiekvieną smulkmeną ir tai man padeda tvirtai priimti sprendimus. Laikui bėgant atsiranda įžvalga: jau iš anksto galiu numatyti, kuriems lankytojams reikės ypatingo atidumo, kaip patikrinti, ar puikiai veikia įranga ir kur greitai teks keisti plyteles. Jau greitai savo darbą išmanysiu geriau nei savo penkis pirštus (juokiasi).

Esi aštrialiežuvė, viena iš nedaugelio, gebančių pasakyti tiesą, net jei ji labai nemaloni. Ar dėl to kyla nesklandumų?

(Linkčioja galvą ir juokiasi). Norėčiau mokėti nutylėti, bet liežuvis dažnai pakiša koją. Kartais žmonės mane laiko arogantiška ar net prisibijo, tačiau mano pavaldiniai ir kolegos puikiai žino: sakau ne tik priekaištus, bet ir komplimentus. Visi darome klaidų, tačiau jeigu jos lieka neįvardytos, jas kartosime ir toliau. Būna, kad ir pati sulaukiu priekaištų iš vadovų dėl, atrodo, visiškų smulkmenų, bet į tai žiūriu pozityviai: didėjantys reikalavimai tuo pačiu reiškia ir augantį pasitikėjimą manimi.

Manydami, kad esi griežta, žmonės dažnai nustemba sužinoję, kad būtent Tu buvai pagrindinė iniciatorė „Atostogų parką” kiek įmanoma labiau pritaikyti žmonėms su negalia. Kodėl?

Aš griežta tik iš pirmo žvilgsnio, o iš tiesų visuomet „sergu” dėl kiekvieno lankytojo. Negalia nesirenka – ji gali ištikti kiekvieną iš mūsų. Aš žaviuosi žmonių su negalia stiprybe ir man malonu jiems padėti. 

Bet praktika rodo, kad šie žmonės mėgsta būti kiek įmanoma savarankiški, išranda įdomiausių būdų, kaip įveikti savo negalią ir moko visus aplinkui tiesiog mylėti gyvenimą tokį, koks jis yra. Lydėdama juos specialiu liftu į Vandens ir pirčių erdvę mėgstu pakalbinti, kai kuriuos jau sveikiname vardais ir žinome jų gyvenimo istorijas. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kai jie smagiai praleidžia laiką baseinuose su šeima ir grįžta pas mus vėl.

Tikiu, kad per tuos trejus metus buvo įvairiausių situacijų. Ar galėtum įvardinti įsimintiniausią nutikusią istoriją?

Tikrai būna juokinga, kai tėvai akivaizdžiai meluoja nurodydami vaiko amžių – būna, kad net liepia vaikams pritūpti einant prie registratūros. Linksmų istorijų nutinka kasdien! Tačiau labiausiai nustebinęs atvejis per visus tuos darbo metus įvyko su latvių turistais, apsistojusiais rąstinėse vilose. Trys pagyvenę turistai iš didelės kompanijos atėjo į Vandens ir pirčių erdvę pasimaudyti: iš jų vienas buvo neregys, kitas turėjo klausos negalią ir sunkiai judėjo, o juos vedė trečias pagyvenęs turistas, turintis Dauno sindromą. Dažnai pasitaiko, kad pirmą kartą pas mus besilankantiems žmonėms kyla klausimų, kaip naudotis spintelėmis, kaip nueiti iki baseinų ir panašiai, tad visi tik laukėme progos, kada ir šiai trijulei galėsime padėti ar atsakyti į kilusius klausimus. Tačiau jie nustebino mus visus: greitai sumojo kaip naudotis spintelėmis, rado persirengimo kabinas ir smagiai pliuškenosi baseinuose net penketą valandų. Tai buvo vienas iš labiausiai netikėtų nutikimų mano praktikoje.

lvLV