Manikiūro meistrė ramybę atrandanti žvejyboje

Nuo tada, kai dar visai mažytes mergytes su sesute į žvejybą kateriu pasiimdavo senelis, manikiūro meistrė Violeta Norkė išsiugdė drąsą, ryžtingumą.

„Žvejybos ritualai mūsų šeimoje yra perduodami iš kartos į kartą. Visos moterys mūsų šeimoje žvejoja. Ir tas pomėgis yra ne įgytas, o įgimtas. Besilaukdama sūnaus meškerės taip pat nemečiau. Gal todėl mano septyniolikmetis jau ištraukia didesnę žuvį nei aš,“- juokėsi moteris.


Svajonę pildė ryžtingai

Medicinos centre „Natura Termo SPA“ manikiūro meistre dirbanti Violeta pasakoja, kad grožio sfera ją traukusi nuo paauglystės. Bet tuomet tapti kirpėja jai neleidęs tėtis. Jo balsas buvo lemiamas. Dirbo interjero dizaino salone, kokybes inspektore fabrike. Tačiau savo svajonės dirbti grožio srityje niekada nepametė. Dar dirbdama inspektore Violeta pabaigė makiažo kursus. Vėliau sekė manikiūro kursai, daug praktikos ir mokymų. Tad šiai dienai ji turi sukaupusi milžinišką patirtį ir 15 įvairių mokymų diplomų.

„Noras dirbti grožio srityje buvo toks didelis, kad nepasvėrusi rizikos, nepasitikėdama savimi nėriau stačia galva dirbti į prabangų grožio saloną, kur nemažai klientų – žinomi ar aukštuomenėje besisukantys žmonės. Gavau tokių spyrių, kad teko susiimti ir sparčiai mokytis, tobulėti“- atvirauja ji.


Pelno pasitikėjimą

Manikiūro meistrės darbe ją labiausiai žavi rodomas klienčių pasitikėjimas. Kai moteris atėjusi atlikti procedūros visiškai atsiduoda jai į rankas ir žino, kad koks lakavimas bus parinktas, toks bus tobulas.

„Jei pirmus kartus atėjusi moteris būna pilna idėjų, spalvų, nuotraukų pavyzdžių ir nori sudėti viską vienu kartu, tai vėliau lieka vien pasitikėjimas ir vienintelis pageidavimas – gražiai. Nes ji žino, kad taip ir bus. Grožis slypi paprastume – ne išblizgintuose, išpaišytuose naguose, o subtiliame dizaine, kas labiau atkreips kito žmogaus dėmesį. Mano klientės jau atsirinkusios. Ir jos – skoningos moterys. Maloniausia padėka iš klienčių – tai rekomendacija. Tuomet žinau tikrąjį įvertinimą. Nors kaskart atlikus procedūrą įvertinimas matyti ir moters veide,“- nusijuokė Violeta.


Augina šilauoges

Šiltumu spinduliuojanti moteris pasakoja ramybę atrandanti gamtoje. Žemės darbai netoli Nemuno esančioje sodyboje jai – atgaiva širdžiai. Sodyba – tai to paties į žvejybą ją kateriu plukdžiusio senelio palikimas. Joje moteris augina šilauoges. Nei daug, nei mažai – 130 krūmelių. Prieš septynerius metus pasodintam šilauogių ūkeliui taip reikalingų durpių moteris prisikasė netoli esančiose durpingose vietose. Skinti uogų atvažiuoja žmonės su mažais vaikučiais. Jie žino, kad uogos yra ekologiškos, užaugintos be trąšų. Šilauogių auga ne viena rūšis, tad ragavimas šeimoms tampa savotiška pramoga.


Sugautą žuvį... paleidžia

Violeta pasakoja šiai dienai su senelio kateriu nebežvejojanti. Žuvį su sūnumi pagaunanti nuo kranto. Yra išbraidžiusi visas pakrantes ir išmokinusi sūnų saugiai elgtis tokiose vietovėse. Nesibodi grožio meistrė ir sliekų žvejybai naktį prisirinkti, bei slieką ant kabliuko užkabinti. Dabar sūnus į žvejybą išvyksta saulei tekant. O moteris mėgsta žvejoti tuomet, kai jaučiasi komfortiškai – saulei leidžiantis šiltais pavasario, vasaros ar rudens vakarais. Pagautos žuvies šaldikliuose nerasi, sūnus paleidžia visas ir nesupranta mamos noro nepaleisti gražuolio lyno ar plačiašonio karšio. Tik lydeką turi teisę paruošti grietinėlės padaže.